3a diena prasidėjo nuo to, kad vykstant į Šiaulių botanikos sodą pavedė navigacija ir… mes šiek tiek pasiklydome gimtuosiuose Šiauliuose…

Išgelbėjo moteris, savo laisvalaikį skyrusi pasivažinėjimui dviračiu. Įvykiai klostėsi toliau taip: moters dviratis atsidūrė trečiokų rankose, o miela šiaulietė keliavo su mumis kartu pėsčiomis, rodydama kelią ir džiaugdama, kad mes vieni kitus sutikome ir smagiai leidžiame laiką.

Prie Botanikos sodo atsisveikinome, dėkodami ne tik už dviratį ar parodytą kelią, bet labiausiai – už gerą širdį. Tai, ką su vaikais pamatėme sode, pranoko visus lūkesčius. Džiugino nuostabūs rododendrai, azalijos, sinavadai ir kiti žydintys, žaliuojantys augalai. Pamiršome net erzinančius uodus…

Edukacinės programos pradžioje trečiokai pasiskirstė į grupes, kad galėtų kuo greičiau ir teisingiau atlikti užduotis (atskiruose sodo teritorijose surasti pažymėtus kortelėse augalus ir kuo išsamiau užpildyti korteles). Vaikai įgavo tokį pagreitį, kad uodai neturėjo jokių galimybių spėti su trečiokais.

Padirbėjus susėdome prie atsineštinių pietų. Išbandėme „pagundų aparatą“, kuris vis prarydavo centus ir parodydavo linksmą špygutę, neišmesdamas nei vandens, nei sulčių, nei saldžiojo batonėlio.  

Kol pavargę trečiokai laukė tėvelių, dar pakartojo pasaulio pažinimo pamoką apie varles ir jų ciklą –  stebėjo tvenkinyje begalę buožgalviukų ir diskutavo, kur jie gyvens, kai numes uodegytes ir galės gyventi nebe vandenyje.

Sodą vaikai paliko linksmai mojuodami. Likome dviese su Agota, kuri pareiškė, kad į mokyklą grįš pėsčiomis su mokytoja. Nebepasitikėdamos navigacija, ieškojome naujo kelio į mokyklą. Radome. Valio!

Pradinių klasių mokytoja A. Dirginčienė