Daug metų mokykloje kalbu apie pilietiškumą, savanorystę, pagalbą žmogui. Tikėjimas, kad vaikus mokau svarbių dalykų, dar labiau sustiprėjo, kai pamačiau iš karo zonos pabėgusių ukrainiečių vaikų akyse nerimą, sumišimą, baimę. Karo sugriauta vaikystė, atimtos ir palaidotos jaunatviškos svajonės, karinės technikos likučiai, besimėtantys vaikų žaidimų aikštelėse… Žodžiais nenusakomas košmaras vien tai įsivaizduojant. Šioje situacijoje vieniems „pasisekė“ mažiau, kitiems – daugiau.

Sodyba „Graikinė“, kuri priklauso jauniems, pilietiškiems žmonėms, savo duris svetingai atvėrė ukrainiečiams. Vaikinai tarė: „Priimsime visus, kiek tilps“. Parsivežė ir rūpinasi visais, kaip savo artimaisiais ir draugais. Šiuo metu sodyboje glaudžiasi 35 žmonės, pabėgę iš karo siaubiamos Ukrainos: besilaukianti moteris, kelios garbingo amžiaus močiutės, 15 skirtingo amžiaus vaikų, jų mamos. Čia jie jaučiasi saugūs ir laimingi tiek, kiek gali būti laimingas žmogus, netekęs namų ir gimtinėje palikęs artimuosius.

Nors reikalingų daiktų sąrašas gerų žmonių dėka trumpėjo, sužinojau, kad vaikams labai trūksta mokymuisi skirtų lentų ir markerių. Ačiū, kad tik paskelbus šią žinią, pagalbos ranką ištiesė Šiaulių „Juventos“ bendruomenės nariai.

Mielieji, 6 lentos ir markerių komplektai jau džiugina mažuosius. Ačiū tariu mokytojoms Jūratei Deveikytei ir Ramunei Urniežienei, pavaduotojos Jūratės Ančerevičiūtės mamytei, Martos Steponaitytės (5b), Sofijos Lutz (5a), Agnijos Bankauskaitės (1d), Vaidilės Sterbavičiūtės (8b) šeimoms, 4c ir 3a klasių bendruomenėms.

Nuostabus jausmas patirti bendrystę. Dėkoju Jums visiems!

Ugdymo karjerai specialistė E. Valaitienė