„Aštuntą klasę baigiantis Alijus Kinčinaitis laisvalaikiu iš gofruoto kartono ir popieriaus kuria ginklus, kurie iš pirmo žvilgsnio nesiskiria nuo tikrųjų. Internete susiranda modelį ir iš akies kuria brėžinius, kuriuos perkelia ant gofruoto kartono, pjausto, klijuoja ir viską atkartoja iki smulkiausių detalių taip, kad galima išimti apkabą, juda ginklo gaidukas ir kitos dalys. Pabaigęs nupurškia akriliniais dažais, taip suteikdamas spalvą.

Tokiais ginklais, kurių modelius kuria Alijus, naudojasi NATO kariai. Modelių nuotraukas pamatę Lietuvos kariuomenės atstovai labai nustebo ir negailėjo pagyrų. Jiems buvo netikėta išvysti ginklus, pagamintus ne iš plieno, tačiau tokius panašius į tuos, su kuriais kariai susiduria kasdienybėje. Žavėjosi ir tuo, kad tai yra keturiolikmečio darbas“, – taip sūnaus pomėgį pristato mama.

Pasak mamos, nėra keista, kad berniukai domisi ginklais. Bet Alijus, juos kurdamas, realizuoja savo gebėjimus – nuo mažumės buvo pastabus, atidus detalėms, turėjo puikų erdvinį mąstymą. Pirmieji ginklų modeliai gimė iš mišrių, panaudotų lego detalių. Tačiau, kai technologijų mokytojos Indrės Šatkauskienės pamokoje reikėjo iš kartono pagaminti dėžutę, susidūręs su šia medžiaga, Alijus suprato, kad norėtų kažko daugiau. Tada pradėjo gilintis į gofruoto kartono galimybes ir ėmė kurti ginklus.

„Kartą ilgai negrįžo namo. Pasirodo, nuėjo pas technologijų mokytoją Indrę, kurios pamokos jam labai patikdavo, ir paklausė, ar galėtų kabinete padirbėti. Padirbėjo iki vakaro, – pasakoja mama. – Jam buvo svarbus mokytojos palaikymas ir draugiškumas. Bet, kaip prisimena pats Alijus, iš pradžių ne viskas pavykdavo. Pačiam dabar juokinga prisiminus pirmąjį bandymą.

Tačiau užsispyrimas neleido sustoti. Netrukus jo kambarys tapo dirbtuvėmis, kur įkvėpimo pagautas gali dirbti neatsitraukdamas. Su kiekvienu ginklu pavyksta vis geriau, tačiau Alijus labai reiklus sau – negailestingai kritikuoja savo darbus, todėl parodoje pristatomi tik keli ginklai, o ne visa jo sukurta kolekcija“.

Pats Alijus sako, jog iš pradžių daręs tuščiavidurius ginklus, be to, norėdavosi skubėti – nekantraudavo išvysti rezultatą, todėl kai kur tas skubėjimas ir pastebimas. Vėliau pradėjo gaminti pilnavidurius ginklus. Tam reikia išpjauti apie 20 vienodų detalių, suklijuoti tarpusavyje ir tik tada konstruoti visumą. Tai, be abejo, reikalauja labai daug kruopštaus darbo.

Kaip Alijaus mokytoja, noriu pridurti, kad yra ypatingai įdomu matyti tokią savitą, ne kiekvienam lengvai įgyvedinamą žanro plotmę. Tuo pasireiškia Alijaus unikalumas ir individualumas. Tokia kūrybos forma leidžia matyti išskirtinius gebėjimus  smulkmeniškam daikto formavimui, kreipiant dėmesį į detales, ginklo konstravimą. Iš maketų gimsta ir tikri gaminiai. Gera, kai ateina tam skirtas laikas ir vaikai savo rastu pomėgiu užpildo laisvas kasdienybės nišas.

Teksto autoriai:

Alijaus mama Edita Sūdžiūtė,

technologijų mokytoja Indrė Šatkauskienė

Teksto redaktorė – lietuvių kalbos mokytoja Jūratė Sutkuvienė

Nuotraukos Editos Sūdžiūtės