Dailės pamokose aštuntokai nagrinėjo M.K.Čiurlionio kūrybą įvairiais aspektai. Mokiniai sužinojo  dailininko paveikslų paslaptis: kuris kūrinys vadinamas lietuviškąją ,,Mona Liza“, kokia ,,Bičiulystės“ istorija ir sąsajos su senovės Egipto daile, ,,Tiesa“ ir sovietmečio cenzūra, ,,Jūros sonata. Finale“ ir japonų dailės ,,ikona“ ,,Didžioji banga“ ir kt.

Vienoje dailininko kūrybai skirtų pamokų pabandėme tyrinėti, kaip jis, dirbtinis, interpretuotų Čiurlionio kūrybos pasaulį. Mokiniai, naudodamiesi vaizdų kūrimo įrankiais, kūrė pagal Čiurlionio tematiką – „Pasaulio sutvėrimo“, „Sonatų“, „Karalių pasakos“ , ,,Ramybės“ ir kitų motyvais. Dirbtinis intelektas siūlė netikėtus spalvinius derinius, formas ir nuotaikas, atskleisdamas, kaip šiuolaikinės technologijos gali „mąstyti“ apie meną. Pamokų metu kilo įdomių diskusijų – ar mašina gali jausti, ar tik imituoti menininko stilių? Ar technologinių algoritmų rezultai turi panašų emocinį krūvį, kaip ir žmogaus sukurti darbai?

Pamoka „Čiurlionis su dirbtiniu intelektu“ tapo kūrybiniu eksperimentu, jungiančiu praeitį ir ateitį, meną ir technologijas. 

Dailės mokytoja Asta Lendzbergienė