TAMO DIENYNAS  8667 19366
Kodas Juridinių asmenų registre: 190532139

„Kultūrų rato“ integracija. Karaimai

Tautinės tolerancijos puoselėjimas daugiakultūrėje Lietuvos erdvėje – vienas iš prioritetų ugdant jaunuolius pilietiškais ir patriotiškais žmonėmis. Šiaulių „Juventos“ progimnazijoje vykdomas projektas „Kultūrų ratas“ yra skirtas mokinių pilietiniam švietimui, kurio tikslas – ugdyti tautinę savimonę ir tautinę toleranciją, puoselėti ir skleisti daugiakultūrį Lietuvos paveldą.

2021 m. spalio mėnesį vyko integruotos dorinio ugdymo, muzikos, technologijų ir istorijos pamokos, skirtos karaimams. 5-8 klasių mokiniai sužinojo, kad karaimai Lietuvoje gyvena daugiau kaip 600 metų. Tai viena iš pirmųjų istorinės Lietuvos etninių bendruomenių. 1397–1398 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas iš Krymo atkėlė ir Trakuose įkurdino kelis šimtus karaimų šeimų.

Karaimų tikėjimas – karaizmas. Meldžiamasi kenesose, turinčiose šventovės reikšmę. Pirmoji kenesa Trakuose pastatyta Vytauto laikais (ji neišliko). Karaimų religinė tradicija, sovietmečiu itin ribota, nutrūkusi nebuvo – šventės ir apeigos rengtos slaptai, o Trakų kenesa buvo vienintelė Europoje veikianti karaimų šventovė.

Lietuvos karaimų muzikinę palikimo dalį sudaro liturginės giesmės (užrašyta daugiau kaip 200 melodijų). Specifinius muzikos ir liturgijos santykius Lietuvos karaimų tradicijoje atskleidžia skirtingo turinio maldos (šlovinimas, atgaila, maldavimas ir kita), turinčios tik joms būdingas melodijas, ir psalmės. Neliturginės religinio turinio giesmės giedamos per įvairias šventes, šeimos apeigas namie ar viešose bendruomenės susibūrimų vietose. Giesmių tekstai dažnai yra autoriniai, eiliuoti. Daugelis pasaulietinių dainų taip pat yra  autorinės, bet karaimai jas laiko savo folkloro dalimi. Lietuvos karaimų bendruomenėje tebedainuojama apie 15 pasaulietinių dainų. Tai originalios šeimos apeigų liaudies dainos.

Sudarant Karaimų santuoką, būdavo pasirašoma speciali jungtuvių sutartis. Joje buvo apibrėžiami turtiniai santykiai, nurodomas nuotakos kraitis ir jaunojo išpirka jos tėvams. Kartu sutartyje būdavo nurodomos ir sutuoktinių pareigos, grindžiamos abipuse pagarba ir rūpinimusi vienas kitu. Jungtuvių sutartis – pagrindinis santuokos sudarymo dokumentas, kurį saugodavo moteris.

Karaimiškos virtuvės pagrindas – mėsos ir tešlos patiekalai. Bene labiausiai išpopuliarintas ir po visą Lietuvą paplitęs karaimų patiekalas yra kibinai.

Dorinio ugdymo mokytojos L. Skyrienė, R. Linkevičienė

Istorijos mokytoja L. Kugrėnaitė

Technologijų mokytoja D. Daukšienė

Muzikos mokytojos L. Stankuvienė, E. Šliauterienė