KVIEČIAME Į MIUZIKLO PREMJERĄ!
Šiaulių „Juventos“ progimnazijai 2021 – ieji metai buvo išskirtiniai – mokykla savo veiklos 50 – metį minėjo gražiais darbais. Vienas iš jų – specialiai gimtadieniui sukurtas, pastatytas ir nufilmuotas miuziklas „Berniukas, kuris ieškojo muzikos“.
Kaip sekėsi miuziklo kūrėjams? Ar išsipildė jų lūkesčiai? Juk repetuoti su 162 juventiečiais karantino suvaržymo laikotarpiu – didelis iššūkis…
KOMPOZITORĖ INDRA MAŽUIKAITĖ – KUBILIŪNIENĖ
Miuziklas – ypatingo dėmesio reikalaujantis žanras. Jam keliu aukščiausius reikalavimus. Ne vien todėl, kad jis yra sudėtingas apimties prasme. Į miuziklą sudedu pačias naujausias, dar negirdėtas, dar savo kūryboje nenaudotas muzikines idėjas.
Visada galvoju ir apie atlikėją, ir apie klausytoją. Abiems pusėms turi būti malonu – atlikti ir išgirsti. Miuziklui „Berniukas, kuris ieškojo muzikos“ išsikėliau kelis tikslus: į muzikinį išpildymą norėjau įtraukti kuo įvairesnių sudėčių ansamblių, solistams stengiausi sukurti balso grožį ir vokalines galimybes atskleidžiančias melodijas. Kadangi siekiau panaudoti kuo įvairesnių muzikinių stilių, miuzikle išgirsite klasikos, džiazo, liaudies, pop bei hip-hop numerius.
Ne paslaptis, žinojau, kad vaidins ir dainuos talentingi solistai, tad nebuvo jokių abejonių, ar visi mano kūrybiniai sumanymai bus išpildyti. Svarbią vietą visada stengiuosi skirti chorui, kad jis būtų ne antraplanis „fonas“, o pilnateisis miuziklo dalyvis.
Nuolat sau kartoju, kad banaliai muzikai miuzikle ne vieta. Labai nusiminčiau, jei po spektaklio išgirsčiau komentarą, kad spektaklis patiko, bet muzika buvo primityvi. Siekiu, kad muzika skambėtų įdomiai, nustebintų, paliestų jautrias stygas.
LIBRETO AUTORĖ, REŽISIERĖ EVELINA MAČIŪNIENĖ
Gimnazijoje esu pastačiusi keletą miuziklų. Tačiau „Berniukas, kuris ieškojo muzikos“ yra visiškai autentiškas savo libreto idėja ir skambančia muzika. Įdomiausia buvo dirbti su kompozitore Indra, iš kurios pasisėmiau daug patirties. Kūrybinis darbas virte virė: nuolat diskutavome, dalinomės tekstais ir muzika, viena kitai patarinėjome. Rašyti tekstus muzikiniams kūriniams man buvo naujiena, bet darbą, manau, bendradarbiaudamos atlikome puikiai.
Laimėjimas – pats kūrybinis procesas, kuriame dalyvavo didelis būrys mokinių ir mokytojų. Gražūs santykiai, artimiau pažinti žmonės, užsimezgusios naujos draugystės – tai didžiausia dovana. Taip, vyšnaitės ant torto trūko – nebuvo žiūrovų audringų aplodismentų, finalinio jaudulio ir „sprogusių“ emocijų. Neslėpsiu, dėl to šiek tiek apmaudu.
Pagrindinis veikėjas Armantas lankė dramos būrelį, kai mokėsi pradinėse klasėse. Nors kiti atlikėjai – grojantys ir dainuojantys scenos žmonės, išbandyti save naujame vaidmenyje buvo nelengva. Du mėnesius vaikai intensyviai dirbo individualiai ir komandomis, ugdė pasitikėjimą savimi ir draugais, ieškojo prasmių, mokėsi pagrindinių sceninės raiškos principų ir taisyklių. Tai neįkainojama patirtis.
Muzika turi labai daug veidų, tad jai vietos savo gyvenime, tikiuosi, randa visi. Ne išimtis ir BERNIUKAS. Muzika nėra tik tai, ką mes girdime. Ji suteikia dvasinio kultūringumo, žadina bei skatina fantaziją, atgaivina jausmus, džiugina ar ramina. Kiekviename gyvenimo etape žmogų lydi vis kitokia, ypatinga muzika.
SOLISTŲ, ANSAMBLIŲ MOKYTOJA LORETA STANKUVIENĖ
Miuzikle ne tik dainuojama – ir vaidinama. Mokant atlikti dainą, mokytojas dažnai interpretuoja, pasiūlydamas savo atlikimo versiją. Mokant miuziklo partijų, reikėjo nenutolti nuo to, ką sukūrė libreto, muzikos autorės. Todėl pasinėrėme į Ieškojimus, kaip dainuojant geriausia išreikšti veikėjo charakterį, kaip jį pagilinti, įtaigiai išreikšti mintį.
Štai Nemunui, atlikusiam Tylos vaidmenį, neteko daug dainuoti, nes jis juk – TYLA, nemėgstanti muzikos. Todėl mokėmės kalbėjimo, panašaus į dainavimą, repavome.
Labai patiko ruošti Mamos ir Tėvo duetą. Medeinai, kuri išdrįso dainuoti be draugių iš terceto, ir Robertui teko vaidinti savo tėvus jaunystėje, mokytis išreikšti meilę, švelnumą… Retro stilius, iš karto lengvai nepasidavęs, mokiniams visgi patiko.
Berniuką vaidinančiam Armantui su kiekviena repeticija sekėsi vis geriau. Džiaugiausi, kad po pertraukos Armantas vėl pradėjo dainuoti – jo galimybės labai didelės.
Trečiokei Faustai, kiek žinau, vaidmuo buvo kurtas specialiai. Tad ir dainos, atliekamos Faustos, labai tiko jos balsui, skambėjo nuostabiai. Fausta turi daug gabumų ir dalį jų parodė: scenoje elgdamasi labai profesionaliai, ji ne tik dainavo, vaidino, bet ir grojo fortepijonu.
Miuziklas man labai patiko. Jis atvėrė dideles kūrybiškumo ugdymo galimybes. Ačiū Indrai už gražią muziką.
CHORO MOKYTOJA LORETA MIKUTIENĖ
Manau, kad „Juventoje“ miuziklai – tradicija. Puikus, spalvingas, įspūdingas ir džiuginantis miuziklas tradiciškai statomas kas keleri metai ir ilgai lieka tiek atlikėjų, tiek žiūrovų atmintyje. Ši tradicija ypatingai suartina visus dalyvaujančius, repetuojančius ir kuriančius.
Dalyvavimas miuzikle choristams buvo didelė atsakomybė. Viso kūrinio metu reikėjo dalyvauti veiksme, pritarti, replikuoti, įsijungti į pagrindinių aktorių scenas. Šis procesas buvo naujas, bet labai įdomus. Choras tapo tarsi dar vienu veikėju, keičiančiu savo spalvas, nuotaikas ir padedančiu atsiskleisti visiems artistams. Ar mums pavyko? Džiaugsimės, jei būsime gerai įvertinti.
***
2021 m. gruodžio 13 d. (pirmadienį) 9.00 val. maloniai kviečiame į Šiaulių „Juventos“ progimnazijos mokinių atliekamo miuziklo „Berniukas, kuris ieškojo muzikos“ premjerą. Linkime malonių įspūdžių!
Miuziklas bus transliuojamas Youtube kanale – https://youtu.be/vJUSjPV1UxU
Direktoriaus pavaduotoja Jūratė Ančerevičiūtė
MIUZIKLO KŪRYBINĖ GRUPĖ
VAIDINA, DAINUOJA, GROJA, ŠOKA
MIUZIKLE DALYVAUJANTYS MENO KOLEKTYVAI
RĖMĖJAI – mokinių tėvai ir mokytojai
PAMOKŲ LAIKAS
MES ŽINIASKLAIDOJE
STEAM VEIKLOS
Šiaulių „Juventos“ progimnazija
Pagalba