Į Žarėnus miškais nuo Šiaulių,
Jei pro Luokę kada bekeliausi,
Nepamiršk sustabdyti arklių,
Ir į kalną užlipti aukščiausią…

Taip garsusis lietuvių poetas Maironis rašė apie kelionę Žemaitijos keliais, kuriais šiandien nedideliu autobusiuku į Viekšnalių kaime (Telšių raj.)  2021 m. atidarytus pirmuosius maltietiškus senelių globos namus atriedėjo 6a klasės dainininkai ir jų klasės vadovė E. Valaitienė.

Ši kelionė – graži maltiečių dovana juventiečiams už prasmingą ilgalaikį bendradarbiavimą. Vaikai seneliams atvežė dainų pynę ir širdį glostančią fleitos giesmę.

Globos namų gyventojai – klausytojai, kurių reakcija „nepadėta ant lėkštutės”. Vienas kitas muzikinę kelionę sekė „gyvomis” akimis. O taip norėjosi prasibrauti į jų širdis…

Tik po koncerto, kai vaikščiojome šviesiais ir jaukiais globos namų koridoriais, kai vėl sutikome savo klausytojus, pamatėme šypsenas, išgirdome padėkos žodžius ir kvietimą būtinai sugrįžti dar kartą…

Na o juventiečių kelionė užsuko į Luokę, kurios vardas istoriniuose šaltiniuose pirmąkart paminėtas pradėjus krikštyti žemaičius.

Kadaise Vytautas Didysis įsakymu nurodė pastatyti Žemaitijoje 8 bažnyčias, iš kurių viena iškilo ir Luokėje. Taip 1416 m. ant kalnelio išaugo medinė Visų Šventųjų bažnyčia.

Čia mus sutikęs Klebonas pasakojo, kad nors per šešis amžius bažnyčia ne kartą remontuota ir perstatyta, ji iki šiol išlaikė liaudies architektūros formas…

Dar 21 kilometras ir šeštokai  labinosi su Telšiais – Žemaitijos sostine. Pasak legendos, žemaičius užaugino meškos, todėl meška laikoma žemaičių globėja. 

Gidės lydimi, vaikai ieškojo meškų (jų čia daugiau nei 51), jas skaičiavo ir klausėsi istorijų, keistokai skambančia žemaičių tarme…

Už KITOKIĄ kelionę, už visą meškos glėbį naujos informacijos, už galimybę vaikų akimis pažvelgti į senatvę, už atjautos ugdymą dėkojame Šiaulių maltiečių grupės vadovei Aušrai Simonavičiūtei.

Neformaliojo švietimo skyriaus vedėja J. Ančerevičiūtė