Tarptautinio Erasmus+ KA122 projekto „TRADICIJŲ PRISTATYMAS SKAITMENINIŲ TECHNOLOGIJŲ PAGALBA” nariai iš Šiaulių ,,Juventos“ progimnazijos vykdė paskutines mobilumo veiklas.

2023 m. spalio 15-22 d. grupė juventiečių kartu su mokytojomis Diana Kontrimiene ir Aurelija Dirginčiene išvyko į Slovakijos Pribeta mokyklą.

Pirmąją susitikimo dieną Italijos, Slovakijos ir Lietuvos mokiniai susitiko mokykloje, kurioje nuskambėjo mokyklos himnas, vengrų liaudies daina (mūsų partneriai – Slovakijos vengrai), sveikinimai visomis projekte dalyvaujančių šalių kalbomis. Vyko susipažinimo žaidimas „Bingo” bei pamokos.

Vaikams ypač patiko fizinio ugdymo pamoka. Žaidžiant kvadratą, reikėjo ne tik „išmušti” priešininkus, bet ir pataikyti į ant stalo padėtą kamuolį.

Projekto dalyviai pietavo valgykloje, kurioje maitinasi abiejų mokyklų ugdytiniai (nuostabu tai, kad visi vaikai valgo nemokamai).

Po pietų vaikai gavo interaktyvius žemėlapius telefonuose ir po visą gyvenvietę pradėjo „lobio“ paieškas. Jų metu teko šaudyti iš lanko, aplankyti kalvinistų, katalikų bažnyčias, rasti Merijos pastatą, sužinoti kaimo istoriją. Finalinė paieškų vieta – ąžuolynas (seniausio ąžuolo amžius siekia 400 metų). Čia vaikai rado lobį ir buvo vaišinami arbata.

Antroji projekto diena buvo skirta kelionei po Slovakiją – pažinčiai su šalies kultūra ir istorija. Aplankėme Boinicos pilį, skaičiuojančią ne vieną šimtą metų, pergyvenusią daugybę ponų ir karalių.

Vėliau kalnuotais kalnų keliais atvykome į Čičmany kaimą, panašų į lietuviškas Kleboniškes. Apžiūrėję ekspozicijas, radome daug pažįstamų ir nepažįstamų rakandų, įrankių. O labiausiai sužavėjo namų sienos, išpieštos įvairiais raštais, labai jau panašiais į lietuviškus.

Gėrėjomės ir Slovakijos Betliejumi – labai įdomia ir įspūdinga medinė kompozicija, vaizduojančia visą Betliejaus kaimą ir ten dirbančius žmones. Jėzaus gimimo vaizdas – tik maža, bet svarbiausia jo dalis.

Diena baigėsi vakariene kalnų poilsiavietėje ir bendra dainos „A little peace” repeticija.

Trečiąją dieną mūsų laukė Mažieji Tatrai – puikus 6 km žygis. Ne visiems buvo lengva kopti ir kabarotis į aukštybes. Tačiau viską atpirko nuostabūs vaizdai – saulės apšviesti, rudens nuauksinti, su besiganančiomis avytėmis slėniai, tarpekliai, šaltiniuoti upeliukai ir kriokliukai.

Antroji stotelė – vienas seniausių Slovakijos istorinių miestų Kremnica.

Ketvirtosios dienos rytas prasidėjo priėmimu pas merą, kuris pasveikino, apdovanojo projekto dalyvius. Vaikai ir mokytojai pasirašė „Svečių knygoje“.

Kas labiausiai merijoje nustebino? Neatspėsite! Kūdikio lopšys! Senovinis, gražiai dekoruotas. Pasirodo, kasmet vykstančioje naujagimių šventėje lopšys tarnauja naujųjų Pribetos gyventojų fotosesijoms.

Iš merijos patraukėme į vietinį Etnografijos muziejų. Jį su bendraminčiais įkūrė mokyklos direktorė Edit Szabo. Muziejui daiktai surinkti iš apylinkės gyventojų. Edit labai išsamiai ir įdomiai papasakojo apie įvairius daiktus. Sužinojome, kad katalikų ir kalvinistų namai buvo skirtingi. Nuotakos suknelė buvo juoda, nes su ja ne tik tuokdavosi, bet ir laidodavo.

Likusi dienos dalis buvo skirta tradiciniams amatams. Vaikai pynė krepšelius, senovinėmis vengriškomis runomis ir raštais dekoravo lenteles, gamino ir kepė aguonų ir obuolių pyragą, šaudydami lanku „medžiojo šerną”.

Penktąją dieną mokykloje dalyvavome pamokose. Labiausiai patiko STEAM robotikos pamoka. 

Po pietų bendruomenės nariai, svečiai, projekto dalyviai rinkosi į baigiamąją projekto konferenciją, kurios metu moksleiviai pristatė projekto eigoje nuveiktus darbus. Konferenciją baigė galingai lietuvių, italų, slovakų bei anglų kalbomis nuskambėjusi daina apie taiką.

Po konferencijos vyko slovakiškai vengriška vakaronė. Šokome, trypėme visų šalių šokius, kad net grindys lingavo ir žiežirbos iš pakulnių pylėsi.

Šešta projekto diena mums suteikė galimybę susipažinti su Vengrijos istorija. Kadangi lankėmės vengrų tautinės mažumos mokykloje (Vengrija čia pat, už keliasdešimt kilometrų), tai kaip į ją nenuvažiuoti!

Višegradas – istorinė Vengrijos sostinė, kurioje dabar gyvena mažiau nei 2000 gyventojų. Čia stovi karališkosios pilies ir gynybinio forto liekanos. Ir pilis, ir fortas iš dalies atstatyti. Dauguma eksponatų – kopijos. Orginalai išsimėtę viso pasaulio muziejuose. Galėjome įsivaizduoti, kaip žmonės gyveno XIV amžiuje. O svarbiausia, kad šioje pilyje susikerta visų projekte dalyvaujančių šalių istorijos momentai: Slovakijos ir Vengrijos, Italijos ir Lietuvos.

Į projekto susitikimą vyko 6 penktokai bei 2 septintokės. Ko išmoko mūsų mokinukai? Buvo nelengva savaitę gyventi svetimoje šeimoje, bendrauti anglų kalba. Vaikai įsitikino, kaip svarbu ne tik suprasti, ką kalba „naujoji“ šeima, bet ir suvokti, kaip nelengva šeimai priimti projekto svečius, rūpintis, ar jiems gera, jauku, saugu. Juventiečiai suprato, kad labai svarbu pažinti savo šalies, miesto istoriją, jos šaknis, suprasti, kaip per amžius keitėsi valstybių politinės padėtys, kiek daug reikšmės turėjo (o ir dabar turi) protingas karalystės, šalies valdymas, koks svarbus yra geras santykis su kaimynėmis valstybėmis.

Vaikai į namus grįžo susiradę daug naujų draugų, įgiję svarbių patirčių.

Projekto koordinatorė, pradinių klasių mokytoja D. Kontrimienė

Pradinių klasių mokytoja A. Dirginčienė

Šis projektas bendrai finansuojamas pagal Europos Sąjungos programą Erasmus+.

Šis straipsnis atspindi tik autorių požiūrį, todėl Komisija negali būti laikoma atsakinga už bet kokį jame pateikiamos informacijos naudojimą.