2025 m. birželio 17 d. Šiaulių „Juventos“ progimnazijoje vykusioje 8 klasių baigimo  šventėje buvo pagarsinta prasminga žinia – į profesoriaus Eduardo Balčyčio premiją pretenduoja penki aštuntokai: Augustas Šimkus, Dominykas Mažeika, Ieva Skirmantaitė, Saulius Nekraševičius ir Vykintas Sterbavičius.

Po ilgų diskusijų ir balsavimo komisijoje išrinktas premijos laimėtojas. Juo tapo 8d klasės mokinys VYKINTAS STERBAVIČIUS.

Mokinį pasveikino mokyklos direktorė R. Tamašauskienė, Lietuvos kalbininkas, pedagogas, leidėjas, žurnalistas, politikas, humanitarinių mokslų daktaras, profesoriaus bendražygis Stasys Tumėnas, klasės vadovė N. Špukaitė-Mamasalijeva, artimieji.

DŽIAUGDAMIESI VYKINTO SĖKME, PAPRAŠĖME ATSAKYTI Į KELIS KLAUSIMUS.

• Tapai ketvirtuoju profesoriaus E. Balčyčio premijos nominantu. Ar tikėjaisi sėkmės?

Nuoširdžiai – šiek tiek tikėjausi, bet kartu ir labai nustebau. Visi aplink tokie talentingi, todėl būti pastebėtam tarp tiek daug puikių mokinių – tikrai didelis įvertinimas. Per visus ketverius metus daug stengiausi ne tik moksluose, bet ir įvairiose veiklose, tad malonu,  kad tai buvo įvertinta. Dėl to šis momentas man labai svarbus.

• Kurias savo veiklas, atliktas per ketverius mokymosi metus, labiausiai vertini? Kokių patyrimų, kompetencijų jos suteikė?
  

Labiausiai įsiminė dalyvavimas renginiuose, savanorystė ir įvairūs projektai. Juose tikrai daug išmokau – ne tik bendrauti ir dirbti komandoje, bet ir spręsti problemas, greitai prisitaikyti. Kiekviena patirtis pridėjo pasitikėjimo savimi. Dabar jaučiuosi daug labiau pasiruošęs naujiems iššūkiams.

• Premijos gavėjas – ne tik puikiai besimokantis mokinys. Kokios Tavo būdo, charakterio savybės atliepia konkurso dvasią? Ar matai sričių, kuriose dar turėtumei save labiau sustiprinti, išreikšti, būti labiau pastebėtu?
  

Man svarbu būti atsakingam, nuoširdžiam ir padėti kitiems – tikiu, kad šios savybės tikrai atitinka šio konkurso dvasią. Visada stengiuosi daryti daugiau nei būtina. Vis dėlto matau, kad galėčiau būti drąsesnis reikšdamas savo nuomonę, labiau pasitikėti savimi viešai kalbant ar imantis kūrybinių idėjų. Mokausi to pamažu.

• Kas buvo tie bendražygiai, padėję eiti sėkmingu ugdymosi keliu? Už ką norėtumei jiems padėkoti?
  

Esu labai dėkingas savo mokytojams – jie mane skatino, palaikė ir padėjo, kai reikėjo. Taip pat šeimai, kuri visada manimi tikėjo ir primindavo, kad galiu daugiau, nei kartais pats galvoju. Draugai irgi labai prisidėjo – jų palaikymas, bendras juokas ar padrąsinimas sunkesnėmis dienomis reiškė labai daug. Be jų viskas būtų buvę kur kas sunkiau.

• Kokie iššūkiai, svajonės laukia mokantis gimnazijoje?
  

Tikiuosi, kad gimnazijoje manęs lauks nauji iššūkiai, kurie padės dar labiau augti. Norėčiau išbandyti naujas veiklas, sustiprinti tai, ką jau moku, ir atrasti, kas man išties artima.

Labai norisi dalyvauti ne tik pamokose, bet ir platesniame gimnazijos gyvenime. Svajoju apie prasmingas patirtis, kurios padės geriau suprasti save ir pasaulį.

Pagarbiai, Vykintas Sterbavičius